- valtabyti
- valtãbyti, -ija (-yja), -ijo tr. 1. DūnŽ, Lk, Kltn valkioti, drengti, trinti: Valtãbijo valtãbijo tokį gerą švarkelį, kol vieni skūtai paliko Krš. Jei po purvynus taip valtãbysi, neturėsi batelių Rdn. | Tą lementorių esu dvi žiemi valtãbijusi Šts. 2. Grg, Plt glamžyti, maigyti: Kam tu valtãbiji gromatą? J. ║ minkyti: Pakaks pyragus bevaltãbyti, gali kepti Mžk. 3. vatuloti: Valtãbija kąsnį apsižiojusi, nė ėsti dorai nemoka Vvr. 4. Krž, Brs mušti, daužyti, talžyti: Valtãbys su medžiu tavo šonus, kaip vyninis obuolys minkštas atsirasi J. Šunį valtãbyk, ne muni Ll. 5. vartyti, mėtyti: Teip aną (pėdą) nupjovė, teip užtvarkė, ka aš dabar kaip noru, teip aną valtãbiju Sd. 6. refl. Krtv šlaistytis, valkiotis, tąsytis: Nėr jokio reikalo mergoms naktims valtãbyties DūnŽ. Bet da vienos motriškos anam neužteks, kaip ans valtãbijos, teip valtãbysias Trk. 7. refl. mėtytis: Valtãbijos tie akminai ir tebvaltãbijas DūnŽ. | prk.: Tu nenorėk didelios senatvės: valtãbysys kaip senas klumpis pasiuolė[je] Krš. \ valtabyti; apvaltabyti; įvaltabyti; išvaltabyti; nuvaltabyti; pasivaltabyti; suvaltabyti
Dictionary of the Lithuanian Language.